Mechaninis žarnyno valymas
Būdai, kuriais žarnynas tiesiogiai išvalomas, t.y. klizmos, liidrokolonoterapija, vidurių laisvinamieji vaistai. Ai būtina valyti žarnyną? Šiais laikais, regis, tapo madinga valyti organizmą. Ypač žarnyną, nes dažnai girdima, kad jame; esą be paliovos kaupiasi „šlakai“ (kažkas panašaus į nuoviras ant puodo sienelių), kuriuos būtina reguliariai pašalinti siekiant išvengti sveikatos sutrikimų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad sveikas organizmas valosi savaime.
Gamta yra pasirūpinusi, kad nereikalingos ir kenksmingos medžiagos iš organizmo savaime pasišalintų pro inkstus, žarnyną, prakaito liaukas, plaučius. Sveikame organizme šios sistemos funkcionuoja nepriekaištingai, todėl jokio papildomo valymo jam nereikia.
Regis, iš kur žarnyne gali rastis kilogramai šlakų, kuriuos primygtinai siūloma šalinti? Jeigu žmogus per dieną suvalgo kiek daugiau, nei kilogramą maisto, o išskiria tik apie 100-200 g išmatų, tai reiškia, kad likusi maisto dalis yra pasisavinama, joje esančios nereikalingos medžiagos, kaip minėta, pasišalina pro tam tikrus organus. Tad visiškai nėra ko nerimauti.
Tradicinės medicinos atstovų teigimu, žiūrint į plonąją žarną pro endoskopą, matyti tik tuščias jos spindis – joje nesikaupia nei kenksmingos atliekos, nei pavojingi mikrobai, kuriuos reikėtų reguliariai šalinti. Šioje žarnoje apskritai mažai mikrobų. O štai storojoje žarnoje mikrobų iš tikrųjų daug, bet jie ten labai reikalingi, nes gamina biologiškai aktyvias medžiagas, dalyvauja galutinio skaidymo procesuose ir netgi sintetina kai kuriuos vitaminus. Storoji žarna – ne vien šalinimo, bet ir svarbus virškinimo organas. Dažnai valant žarnyną klizmomis, gali rimtai sutrikti šio organo veikla.
Gydytojo nurodymu.
Jei žmogus nėra sveikas, pavyzdžiui, serga inkstų, širdies – kraujagyslių sistemos ar kepenų liga, tai jo organizme gali kauptis metabolizmo produktai ir jam kenkti. Tokiais atvejais ir medikai dažnai rekomenduoja valomąsias klizmas. Pavyzdžiui, jos gali būti rekomenduojamos dėl sunkių kepenų ligų, o anksčiau, kol dar nebuvo hemodializės, būdavo reguliariai daromos dėl inkstų nepakankamumo. Valomosios klizmos daromos ir sergant žarnyno ligomis, kurios trukdo normaliai pasišalinti išmatoms. Tačiau klizmos yra medicininės procedūros, todėl prieš jas darant, reikėtų pasitarti su gydytoju. Žarnynas gali būti išvalomas prieš operacijas, endoskopinius tyrimus, esant būtinybei apžiūrėti storąją žarną.
Priklausomai nuo situacijos.
Nors klizma, palyginti, nesudėtinga procedūra, kurią įmanoma atlikti ir savarankiškai, bet kai kuriais atvejais jos daryti paprasčiausiai negalima, siekiant išvengti pavojingų pasekmių. Pavyzdžiui, skaudant pilvui arba jį pučiant. Pilvo skausmu gali pasireikšti įvairios ligos, netgi reikalaujančios skubaus chirurginio gydymo, todėl klizma gali tik pabloginti situaciją.
Klizmą galima savarankiškai daryti tik pavieniais vidurių užkietėjimo atvejais. Svarbu šią procedūrą atlikti teisingai, nes darant nemokšiškai, galima pradurti žarną ir sukelti mirtinai pavojingą uždegimą – peritonitą. Geriausia, kai klizmą daro pagalbininkas.
Procedūros eiga tokia: pacientui atsigulus ant kairiojo šono, specialia gumine žarnele su antgaliu pro išangę iš Esmarcho indelio į tiesiąją žarną atsargiai, nesukeliant skausmo, suleidžiama 1,5-2litrų šilto (šiek tiek vėsesnio už kūno temperatūrą) vandens ir mažiausiai po 10 minučių leidžiame jam išsituštinti. Siekiant kruopščiai išvalyti storąją žarną ši procedūra daroma du kartus.
Piktnaudžiauti nevalia!
Tuštintis nuo 3 kartų per parą iki 3 kartų per savaitę yra visiškai normalu. Tuštinimasis dažniau, kaip 3 kartus per parą laikomas viduriavimu, o rečiau, kaip 3 kartus per savaitę – vidurių užkietėjimu. Jeigu viduriai dažnai užkietėja, klizmomis gydytis negalima – reikia kreiptis į gydytoją, kuris gali nustatyti užkietėjimo priežastį ir skirti teisingą gydymą. Sistemingai daromos klizmos ne tik išplauna iš žarnyno jam reikalingą mikroflorą, bet ir ilgainiui sutrikdo sąlyginius refleksus, todėl išsituštinti natūraliai pasidaro nebeįmanoma. Ilgai piktnaudžiavus klizmomis, siekiant atkurti prarastą funkciją kartais prireikia daryti net storosios žarnos operaciją.
Žarnyno veiklos sutrikimai galimi dėl įvairių priežasčių. Neretai jie būna psichologinės kilmės, pavyzdžiui, atsiradę dėl jaudulio, streso, gyvenamosios vietos pakeitimo. Nusiraminus, atsilaidavus, žarnyno veikla normalizuojasi savaime.
Valant žarnyną senovinėmis klizmomis ar moderniais tuo pačiu principu veikiančiais aparatais, iš žarnyno pašalinamos organizmui naudingos bakterijos, dėl jų stokos pasireiškia disbakteriozė.
Tad gal verčiau pirmiausiai pasirinkime švelnesnius, subtilesnius būdus. Apžvelkime, kokie jie.
Kaip šlakai ir toksinai užteršia organizmą