Atsigerkime sulos
Vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 laipsnių šilumos, medžiuose pradeda cirkuliuoti syvai. Tai metas, kai galima paskanauti sulos. Jis trunka1-3 savaites. Atsigerkime sulos.
Medžių sula – tikras energijos eliksyras, puikus natūralus produktas.
Tai savotiškas maisto medžiagų, susikaupusių medžių šaknyse, tirpalas, nes medžiai iš žemės traukia vandenį su jame ištirpusiais mineralais, angliavandeniais, vitaminais.
Suloje gausu angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalio, kalcio, geležies druskų, azoto, bario, fosforo, magnio, vario, natrio, nikelio. Tokiuose medžio syvuose yra įvairių rūgščių, eterinių aliejų, saponinų, fitoncidų.
Sula iš žmogaus organizmo šalina balastines medžiagas. gerina medžiagų apykaitą, šalina druskų nuosėdas.
Nuo seno žmonės beržų sula gydydavo skrandžio žaizdas, bronchitą, kosulį, skorbutą, kepenis, malšindavo galvos skausmus, lengvindavo inkstų akmenligės, reumato, radikulito, artrito ar podagros simptomus.
Sulos taip pat vartojama trūkstant vitaminų, ji nuo seno naudojama plaukų ir odos priežiūrai. Moterys ja prausdavo veidą.
Norint sužinoti, ar jau laikas leisti sulą, reikia tiesiog nulaužti smulkią šakelę ar peiliu šiek tiek įpjauti medžio kamieną. Jei iš žaizdelės gausiai bėga sula, atėjo laikas ją tekinti.
Leisti sula galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurie yra ne plonesni kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai tekinti gręžiamos ne aukščiau kaip metras nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamiene – 3 cm. Skylutę patogiausia išgręžti rankiniu plunksniniu grąžtu arba peiliuku atsargiai įpjauti tokiame aukštyje, kad apačioje tilptų kibiras ar stiklainis. Baigus leisti sulą skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais ir užtepamos sodo tepalu ar derva.
Ar žinote, kad:
Tamsūs klevų kamienai greičiau įkaista nuo pirmųjų saulės spindulių, todėl klevų sula pradeda tekėti maždaug savaite anksčiau nei beržų.
Tekinti sulą galima beveik iš visų medžių, tačiau maistui naudojama tik beržų ir klevų sula, nes kitų medžių syvai – kartoko skonio.
Klevų sula – saldesnė. Joje yra apie 4 proc. cukraus, o beržų – tik apie 1 proc. Pastebėta, kad sausesnėje dirvoje augančių medžių sula būna saldesnė.
Klevai sulos išleidžia mažiau. Iš suaugusio beržo galima prileisti iki 100 l sulos, nepadarant žalos medžiui.
Iš beržų sulos tekėjimo intensyvumo spėjama, kokia bus vasara. Jei teka daug sulos – bus lietinga, jei mažai – sausa.