Gydomasis badavimas
Gydomasis badavimas buvo žinomas jau senų senovėje. Garsus senovės išminčius Plutarchas yra pasakęs: „Užuot vartojęs įvairius vaistus, geriau dieną ar kelias dienas pabadauk“. Kiekvieno žmogaus organizme įprastomis sąlygomis yra nemažai nereikalingų riebalų, kurie badaujant „sudeginami“. Atsikratydamas šio balasto, organizmas nenukenčia – valomieji bei gydomieji procesai padeda normalizuotis organizmo funkcijoms. Tačiau pasiryžusieji ilgalaikiam badavimo kursui turi žinoti, kad šiuo atveju būtina gydytojo priežiūra. Gydomojo badavimo tikslas – išvalyti, sustiprinti ir atjauninti organizmą, pagerinti sveikatą. Badavimas organizmui yra stresas. Bet šis stresas yra jam naudingas, nes jis skatina mobilizuoti apsaugines jėgas.
Yra įvairių badavimo metodų: vienadienis, daugiadienis, sausasis, vartojant skysčius, absoliutus, laiptinis, pagal Bregą, pagal Seltoną ir t.t. Atsižvelgiant į savo norus, galimybes ir gydytojo rekomendacijas, galima pasirinkti tinkamiausią. Prieš badaujant reikia išvalyti organizmą: pavartoti vidurių laisvinamųjų vaistų arba padaryti klizmą.
Gydomasis badavimas gali sukelti tam tikrus nemalonius pojūčius: silpnumą, galvos skausmą bei svaigimą, šleikštulį, nemalonų burnos kvapą. Todėl badauti, bent jau pirmą kartą, patartina savo namuose arba gamtoje. O kad badavimas būtų sėkmingas ir naudingas, reikia iš anksto nusiteikti, kad jis suteikia sveikatos, žvalumo bei energijos. Tuomet iš tikrųjų visą badavimo periodą nestigs nei jėgų, nei geros nuotaikos, nekamuos įkyrios mintys apie maistą.
Baigus badavimą, labai svarbu teisingai grįžti prie įprastos mitybos. Pirmiausia reikia pradėti valgyti augalinį ir pienišką maistą, o po to labai pamažu nuosekliai į racioną įtraukti ir mėsiškas sriubas bei pačią mėsą ir kitokius produktus.
Kaip šlakai ir toksinai užteršia organizmą